Liepa

Energija šalta ir gaivinanti. Gydo fizines negalias, uždegimines ligas, silpnumą, nuovargį, sugražina norą gyventi. 
Ji nereaguoja į žmogų, net jei ir stovite šalia. Kada žmogus nustoja domėtis liepa ir savo žvilgsnį nukreipia į jį supančią aplinką, jis pajunta, kad liepos sugeba išstumti iš žmogaus visas negatyvias jėgas. Po kurio laiko žmogus pajunta nuovargį, o dar po kelių minučių didžiulį jėgų antplūdį.
Žiemą jos snaudžia. O vasarą prabunda 8 val. ryto. Apie 14-15 val. trumpam užsnūsta.
Aktyvi ypač per priešpilnį.
Liepa, kaip moterų medis, susijęs su seniausiomis sutuoktuvių tradicijomis bei minima seniausiuose tautosakiniuose šaltiniuose lyg ir Marė, kurią vėliau pakeitė Šventa Marija.,
Liepos lapai buvo naudojami, kai gimdoma namuose prie atviro židinio; gimdyvė, prasidėjus gimdymo skausmams, buvo sodinama ant rėčkos su liepos (kartais beržo) lapais, užpiltais verdančiu vandeniu skausmams sumažinti.

Žiedų nuoviras: ramina nervus, agresyvumą, ginekologinės ligos, skrandžio ir žarnyno opa, stiprina imuninę sistemą, žvalina, nuima nuovargį, antimikrobinis poveikis, gydo uždegimus, varo šlapimą bei prakaitą, gleivinės uždegimas ir angina (skalauti), įsisenėjęs kosulys, mažakraujystė, inkstų bei šlapimo pūslės ligos, vandenligė, plauti veido odą ir plaukus ( oda pasidaro švelnesnė, mažiau raukšlėjasi, plaukai mažiau slenka, geriau auga ), šalina veido šlakus, suteikia odai švelnios švarios išvaizdos.

Vantos: peršalimo ligos, plečia bronchus, mažina temperatūrą, skatina prakaitavimą, ramina nervus, naikina ligų sukėlėjus, gerina inkstų darbą,  gydo net ir nelaimingos meilės žaizdas. Vantos geriau tinka per delčią.Daugiau moteriška vanta. Žvalina, puikiai valo odą, palaiko fizinį aktyvumą, puikiai gydo randus – lengvas masažas su vanta mažina uždegimus, nuo strazdanų, krūtų priežiūrai, nuima psichinę įtampą, mažina galvos skausmą. Gali sumažinti karščio pojūtį. Puikios vantos ritualinėms pirtims.

Žievė ir pumpurai: naikina žalingasias bakterijas, skatina prakaitavimą ir šlapimo išsiskyrimą, mažina aukštą temperatūrą, gydo uždegimines ligas ir žaizdas, ramina sudirgusią centrinę nervų sistemą, neurozė, dažni alpimai, traukuliai, laisvina vidurius, padeda iš organizmo pašalinti žalingąsias medžiagas bei cholesterolio perteklių, gerina medžiagų apykaitą, cistitas, šlapimo pūslės akmenligė, podagra, reumatas, pūliniai, votys, odos nudegimai, mastitas, rožė, hemarojus.

Sėklos: labai maistingos ir vartojamos lygiai kaip lazdynų riešutai, graikiniai riešutai. Iš jų spaudžiamas aliejus, savo kokybe artimas alyvų aliejams, o skoniu primena migdolų aliejų. Aliejus aukštos kokybės, tinkamas maistui.

Švieži lapai vartojami salotoms gaminti, o džiovintų dedama į tešlą.

Liepų arbatos nereikėtų gerti lytinio brendimo (mergaitėms iki pirmųjų mėnesinių) ir klimakteriniu laikotarpiu, taip pat vartojan prednizoloną, kortizoną ar kitus panašius vaistus.

Plaunant dantis su liepos anglių milteliais – apsauga nuo skorbuto, nuo blogo burnos kvapo. Kelionėje sugedus vandeniui, į jį įberti šių miltelių – pasitaiso vandens kokybė. Sumaišius su rugių miltais kaip tešlą, dėti ant pragulų.

Liepų medus saugo nuo peršalimo ir plaučių ligų bei jas gydo, stiprina sergančiųjų išemine širdies liga organizmą.

Grožiui: liepžiedžių ekstraktas turi stiprų raminamąjį poveikį, gali gydyti žaizdas. Jis stiprina kapiliarus ir greitina ląstelių regeneracijos procesus, dėl to veidas tampa skaistesnis, oda – stangresnė ir elastingesnė. Liepžiedžiai itin naudingi sausai odai, o vasarą prausti veidą auksaspalviu aromatingu liepžiedžių nuoviru ne tik malonu: jis puikiai minkština ir drėkina išsausėjusią ir suerzintą odą.

Draudžiama: mergaitėms iki pirmųjų mėnesinių.