Mėta 

Mėta – seniausias aromatinis augalas, žinomas ir naudojamas žmonių dar iki mūsų eros.
Mėta kilusi iš Europos ir Azijos, būdavo auginama vienuolynų soduose.
Mėta buvo naudojama Senovės Asirų ritualuose, kreipiantis į ugnies Dievą. Senovės Izraelyje Sinagogose mėta buvo barstomos grindys, kad mėtos kvapas sklistų su kiekvienu žingsniu. Garbanotoji mėta Senovės Graikijoje buvo naudojama tiek patiekalams gardinti, tiek ir vonioms aromatizuoti. Mėtos pavadinimas šiam augalui buvo suteiktas mitinės būtybės nimfos Mentos garbei. Smulkintais mėtos lapeliais senovėje balindavo dantis, kabindavo patalpose orui gryninti ir aromatizuoti, plaudavo rankas mėtomis kvepintu vandeniu. Buvo manoma, kad mėtos kvapas skaidrina protą, dėl to žymūs žmonės nešiodavo ant galvos mėtų vainikus.
Naudojamas kaip stimuliuojamasis meilės gėrimo priedas.
Aromatas atgaivina dvasią.

Nuoviras: tvirtina visą kūną, gerina žarnyno veiklą, gerina apetitą, meteorizmas, nuo viduriavimo, vyresnio amžiaus žmonėms suteikia gyvumo, teikia energiją, kelia nuotaiką, mažina nervinę įtampą, atstato jėgas po ligų, nervų sitemos ligos, ramina, vėmimas nervų pagrindu, ipokondrija, osteporondrozė, uždegiminės ligos, malšina skausmą, skatina prakaito išsiskyrimą, mažina padidėjusį skrandžio sulčių rūgštingumą, malšina dažnus galvos skausmus, skrandžio ir žarnyno spazmai, prasta nėščiųjų savijauta, neurozės, isterijos, nemiga, širdies ligos, padažnėjęs širdiens plakimas, tulžies pūslės ligos, odos ligos – išoriškai, parodantozė, stomatitas, blogas burnos kvapas (skalauti).

Mėtų vandeniu apipurkšti kambarius, o stalus patrinti augalu, kad sukelti svečiams džiugią nuotaiką.
Viduramžiais studentams rekomenduodavo per paskaitas nešioti ant galvos mėtų vainiką.
Šekspyras mini mėtas kartu su levandomis ir rozmarinu, kaip vidutinio amžiaus riterių stimuliuojamuosius prieskoninius augalus.
Nuo seno mėtų lapų kramtymas žinomas kaip geriausias vaistas nuo dantų skausmo.

Mėtų medus gydo nemigą.

Aromatarapinės savybės: aktyvizuoja protinę veiklą, gaivina, atstato jėgas, stimuliuoja nervų sistemą, padeda jautriems oro permainoms, atnaujina energetinę žmogaus aurą, padeda pagydyti sunkias, įsisenėjusias ligas.

Aliejus masažui: valo odą, visos odos ligos, peršalimo ligos, nuima skausmą, pilvo masažui, tachikardija, aritmija, normalizuoja kraujospūdį, kelia imunitetą, stiprina lytinį potraukį.

Prieskonis: avienos, antienos ir šviežių daržovių patiekalams.Padažams ir daržovių salotoms mėta suteikia malonų gaivumą. Tinka paskaninti aštraus skonio daržoves. Dedama į saldumynus ir gėrimus.

Mėtų padažas: 1 st. smulkiai pjaustytų mėtų+1/4 st. cukraus, ½ st. vandens, 1 st acto. Karštame vandenyje ištirpinti cukrų ir pavirti 1-2 min. Suberti mėtas, supilti actą. Išmaišyti ir palikti 20 min.-kad atsiskleistų skonis ir aromatas.

Nemiga: 10 v.š. mėtų+0,5l kagoro, virti 15 min. ant silpnos ugnies, po to šiltai aprištame inde leisti nusistovėti. Gerti po 2v.š. prieš miegą.

1a.š. mėtų užpilti 1l verdančio vandens, leisti nusistovėti 20 min., nukošti ir lygiomis dalimis sumaišyti su pieno išrūgomis. Sergantiems poodinių venų išsiplėtimu šio gėrimo gerti 3-4 k/d prieš valgį 2 savaites.

Naudojama beveik visose kojų priežiūros priemonėse.

Jei bėga kraujas iš nosies, mėtos lapai, įdėti į nosį, jį sustabdo.

Pipirmėtės lapų ištrauka (1 valgomas šaukštas stiklinei verdančio vandens) naudojamas kosmetikoje senstančio veido odai valyti (pagerina kraujo apytaką, išplečia veido poras, tonizuoja, dezinfekuoja).